česky  lietuviškai  english 

Išplėstinė paieška
Straipsnis vertas dėmesio Spausdinti Decrease font size Increase font size

Darbo pusryčiai su Finansų ministre

(This article expired 31.12.2013.)

Čekijos Respublikos ambasadą Vilniuje aplankė LR Finansų ministrė I. Šymonytė (IŠ). Ministrės paskaita, vėliau perėjusi į diskusiją buvo skirta aktualioms ekonomikos temoms, t.y. nuo makroekonominių rodyklių, kurie rodo mažą Lietuvos ekonomikos atsigavimą iki teisės aktų, skirtų viešųjų finansų stabilizavimui ir galimos būsimos narystės euro zonoje kūrimo.

Renginyje, kuris įvyko Čekijos ambasados Lietuvoje pirmininkavimo Europos verslo tinkle (European Business Network) metu  dalyvavo Čekijos, Belgijos, Airijos, Estijos ambasadoriai bei verslo sektoriaus atstovai.

Ekonomikos augimas: Remiantis Finansų ministerijos 2010 m. III ketvirčio duomenimis prognozuojamas praeitų metų 1,6% BVP augimas (pastaba:  penktadienį paskelbtais statistikos departamento duomenimis už 2010 m. IV. ketvirtį BVP augimą sudaro1,3%). Dabartinės ekonomikos lygis atitinka 2006 m. Lietuvos ekonomikos lygį.  IŠ pažymėjo, kad iki krizės 7%ekonomikos augimo tempą geriau pamiršti.

Deficitní hospodaření: IŠ konstatovala, že předchozím vládám se nepodařilo využít nebývalé konjunktury v letech 2002-2007 k vyrovnanému hospodaření a Litva na rozdíl od Estonska financovala investiční akce z jednorázových příjmů státního rozpočtu.

Deficito ekonomika/valdymas: IŠ pažymėjo, kad ankstesnė vyriausybė nesugebėjo išnaudoti 2002-2007 m. konjunktūrą ekonomikos subalansavimui, o Lietuva skirtingai nuo Estijos finansavo investicijų akcijas iš vienkartinių valstybės biudžeto pajamų.

Kainų lygis: Dėl fiksuoto lito kurso eurų atžvilgiu infliacijos lygiui yra svarbūs išoriniai veiksniai (pvz.: energijos ir maisto prekių kainos), kurių kaitai Lietuva neturi galimybės įtakoti.

Užimtumas: Lanksčios darbo rinkos dėka (ypač mažos darbo sąnaudos), Lietuvos ekonomika nepaisant stiprios valiutos sugeba išlaikyti išorinį konkurencingumą. 2010 m. III. ketvirtį Lietuvos nedarbas pasiekė rekordinius 17,8%.Toks nedarbo lygis VRE regione yra vienas iš didžiausių. Jeigu išsipildys vyriausybės prognozės 2013 m. nedarbas pasieks 12% (atsižvelgiant į Statistikos departamento 2010 m. IV ketvirčio duomenis iš Lietuvos išvyko 2,5% piliečių, t.y.83.500 asmenų, visų pirma tai darbo migracija į Angliją47%, Airiją -  16% ir Vokietiją - 5%).

Fiskalinė politika: IŠ pabrėžė, kad daugiau nei trečdalį praeitų metų valstybės biudžeto 24.399 mld. LTL (171 mld. Kč) pajamas sudarė ES įmokos. Ši suma ir šiais metais viršys 25%, bet ateityje mažės, kas darys spaudimą valstybės biudžeto išlaidų mažinimui. Vyriausybė stengiasi kuo greičiau ir efektyviau šias lėšas grąžinti ekonomikai.

Narystė euro zonoje: IŠ konstatavo, kad fiksuotas LTL valiutos kursas euro atžvilgiu išgelbėjo šalį nuo rimtesnių finansų ir ekonomikos krizės pasekmių. Lietuva jau dabar jaučia visas valiutos sąjungos narystės pasekmes (stipri valiuta, nepriklausomos pinigų politikos trūkumai) net nebandant įsivaizduoti euro zonos privalumų (pigesnis finansavimas). Vyriausybės prioritetu yra šiuo metu busimoji narystė, tačiau dabar vyriausybė siekia grąžinti viešosius finansus į tvarumo trajektoriją. 

 

Priedai

FINMIN 4 MB PPT (Presentation) 2011-08-22