Šiemet Čekijos Respublikos ambasada Vilniuje ir Mint Vinetu knygynas 2015 metų Literatūros nakties proga gegužės 12 d. 19.00 val. kviečia visus į Mint Vinetu, Šv. Ignoto 16/10, Vilnius paskaityti Otos Pavelo apsakymo„Puikiųjų stirninų mirtis“  čekų ir lietuvių k. (Ota Pavel „Puikiųjų stirninų mirtis. Kaip aš sutikau žuvis“, 2012, vertė Vytautas Dekšnys) bei pažiūrėti žymaus čekų rešisieriaus Karel Kachyna pagal apsakymą sukurto filmo „Puikiųjų stirninų mirtis“ (Čekoslovakija, 1986, 91 min., čekų k. su angliškais subtitrais).

Dalyvauja knygos vertėjas Vytautas Dekšnys.

Renginys nemokamas.

Ota Pavel (Ota Pavelas; tikroji pavardė Ota Popper, 1930–1973) likimą ir kūrybą būtų galima lyginti su vienu garsiausių jo kraštiečių – Jaroslavo Hašeko. Tai nepaprastai talentingas pasakotojas ir rašytojas, šiuolaikinės čekų sporto žurnalistikos pradininkas. Gimęs Čekijos žydų (jo tėvas ir du broliai Antrojo pasaulinio karo metais buvo išvežti į koncentracijos stovyklą ir sugebėjo ten išgyventi) šeimoje, jis tapo vienu mėgstamiausių ir žymiausių čekų sporto žurnalistų. 1964 m. per Insbruko olimpines žaidynes jis susirgo ūmia maniakine depresija, todėl jam teko nutraukti žurnalisto karjerą, tačiau liga nesutrukdė reikštis jo literatūriniam talentui.

„Puikiųjų stirninų mirtis“ ir „Kaip aš sutikau žuvis“ – apsakymai, paremti rašytojo asmenine patirtimi. Tai vienos originaliausių kada nors parašytų knygų, kurių veikėjai humoro ir tragizmo samplaika nenusileidžia šauniajam kareiviui Šveikui. Ota Pavelas pasakoja apie savo tėvą, prekiautoją dulkių siurbliais, mokantį parduoti juos netgi ten, kur nėra elektros; apie mamos aistrą Italijai, kurioje ji niekuomet nebuvo; apie girtą karpį ir tėvo meilę poniai Irmai. Žuvys yra pagrindinė rašytojo tėvo aistra: jis sugeba nusipirkti karpių tvenkinį, su jame gyvenančiu... vienu vieninteliu nusenusiu karpiu. Tačiau tėvas niekuomet nepasiduoda – net vokiečiams užėmus Čekiją, jis prieš pat deportaciją jiems įžūliai nušluosto nosį. Ir grįžta iš koncentracijos stovyklos kaip nugalėtojas. Humoras trykšta iš kiekvienos eilutės – tačiau jis sumišęs su grėsme ir karo nuojauta, persmelkiančia rašytojo vaikystės pasaulį prieškarinėje Čekijoje. O kur dar simpatija komiškiems personažams: prekiautojams, žvejams, kaimynų vaikams ir visiems kitiems – šitai žmogiškųjų personažų galerijai, pripildančiai knygos puslapius šilumos, į Daniilą Charmsą panašaus juoko pro ašaras ir tikėjimo, kad viskas baigsis gerai.